- išmiklėti
- išmiklė́ti intr. pasidaryti miklesniam, vikresniam: Kaimo jaunimas išmiklėja Šlč. ║ išlavėti: Jaunų žmonių yra gerai išmiklėjusi atmintis Vr. \ miklėti; įmiklėti; išmiklėti; pramiklėti; sumiklėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išmiklėti
Look at other dictionaries:
pramiklėti — intr. šiek tiek išmiklėti: Tas jau pramiklėjo rš. miklėti; įmiklėti; išmiklėti; pramiklėti; sumiklėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išsiūti — išsiūti, ìšsiuva (išsiū̃na), išsiùvo (ìšsiuvė) tr. K, Š, Rtr; R339, Sut 1. DŽ suvartoti siuvant: Visus siūlus išsiuvaũ DŽ1. Kriaučius nebeturi siūlų, visus ìšsiuvė Ėr. Dabar milas išsiūtas, nebėr Pl. Raištį išsiuvau į antvalkalus Šts. Kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
sumiklėti — intr. sukietėti: Šaknis kuokinta – iš esybės kietos, turinčios driekas, į medį sumiklėjusias, sudėta P. | [Mirkė kraują] šiltame [v]andenė[je], kad krau[ja]s nesumiklėtum S.Dauk. miklėti; įmiklėti; išmiklėti; pramiklėti; sumiklėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įmiklėti — intr.; Sut pasidaryti nejautriam, užkietėti: Puls [sėkla] ant kelio, tai yra ant širdų įkietėjusių kaip akmuo ir įmiklėjusių piktybėse DP99. miklėti; įmiklėti; išmiklėti; pramiklėti; sumiklėti … Dictionary of the Lithuanian Language
